Kaip ir kur gauti Europos sveikatos draudimo kortelę? Ar ji išduodama vaikams? Kiek kainuoja ir kiek laiko galioja?
Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK) galima gauti pateikus prašymą teritorinei ligonių kasai (TLK), žinoma, jei esate apdraustas. Prašymą galima pateikti asmeniškai arba per įgaliotąjį asmenį, paštu, faksu, internetu bei elektroniniu paštu. Prašymo blanką bei elektroninį jo variantą galima rasti VLK ir TLK interneto svetainėse.
ESDK išduodamos ir vaikams. Vaiko iki 16 metų prašymą pildo ir TLK pateikia vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas (rūpintojas), socialinės globos įstaigos atstovas, kartu pateikdamas paskyrimą globėju (rūpintoju) ar atstovavimą patvirtinančius dokumentus, arba šių dokumentų oficialias kopijas ir savo asmens dokumentą.
Kortelė išduodama nemokamai, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį apdraustojo dokumentą.
ESDK galioja nuo 1 mėnesio iki 6 metų, atsižvelgiant į tai, kokiai apdraustųjų kategorijai asmuo priklauso (pvz., pensininkams išduodama 6 metų laikotarpiui, dirbantiesiems išduota kortelė galioja iki 2 metų, moksleiviams ir studentams vienerius mokslo metus ir pan.). Tačiau, nurodytą laiką kortelė galios tik tuomet, jei nesikeis jos turėtojo draustumo statusas, t. y. jei visą nurodytą laikotarpį asmuo Lietuvoje bus apdraustas. Jei privalomasis sveikatos draudimas nutrūksta, kortelė tampa negaliojančia.
Ar Europos sveikatos draudimo kortelė garantuoja nemokamą sunkaus ligonio pervežimą iš kitos ES šalies?
Europos sveikatos draudimo kortelė garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų kitoje ES šalyje išlaidų apmokėjimą. Jei Lietuvos gyventojas, lankydamasis kitoje ES šalyje gydymo įstaigai pateikė Europos sveikatos draudimo kortelę, jam suteiktų medicinos pagalbos paslaugų išlaidas gydymo įstaigai apmokėjo tos ES šalies sveikatos draudimo įstaiga, o Valstybinė ligonių kasa kompensuos šias išlaidas gavusi kitos ES šalies sveikatos draudimo įstaigos sąskaitą. Pacientui pačiam gali tekti padengti tik paciento priemokas, jei tokios yra nustatytos kitos ES šalies teisės aktais, nes išlaidos priemokoms apmokėti nekompensuojamos.
Atkreipiame dėmesį, kad Europos sveikatos draudimo kortelė negarantuoja transportavimo paslaugų išlaidų kompensavimo, jei dėl medicininių priežasčių apdraustąjį tenka transportuoti į Lietuvą.
Jei pacientas turėjo privatų kelionių draudimą, sąskaitą už transportavimo paslaugas reiktų pateikti jo privataus sveikatos draudimo bendrovei.
Kaip kompensuojamos ES šalyje patirtos būtinosios medicininės pagalbos išlaidos?
Norėdami gauti išlaidų kompensaciją turėsite grįžus į Lietuvą kreiptis į teritorinę ligonių kasą, kurios aptarnaujamoje zonoje gyvenate. išlaidų kompensavimo procedūros vykdomos tik gavus originalius išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ir raštišką prašymą (prašymo formą jums pateiks teritorinės ligonių kasos darbuotojas).
Kompensacija pervedama ne iš karto, bet tik gavus paslaugas suteikusios šalies sveikatos draudimo įstaigos raštą, kuriuo nurodoma kompensuotina suma.
Daugiau apie išlaidų kompensavimą: http://www.vlk.lt/vlk/lt/?page=info&id=99
Kaip atvykus į Lietuvą iš kitų ES šalių gauti skubią ir planinę medicininę pagalbą?
Tam, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje galėtų gauti nemokamai asmenys, gyvenantys ir dirbantys kitose ES šalyse, tarp kurių gali būti nemažai buvusių ir emigravusių Lietuvos gyventojų, reikia turėti ES šalies, kurioje gyvenama ir dirbama bei mokamos privalomo sveikatos draudimo įmokos kompetentingos sveikatos draudimo įstaigos išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę, kuri suteikia teisę gauti skubią neatidėliotiną būtinąją medicininę pagalbą. Planinis gydymas suteikiamas atsivežus ir gydymo įstaigoje pateikus E 112 formos pažymą arba ją pakeičiantį S2 dokumentą, kuriuos taip pat išduoda visų ES šalių kompetentingi sveikatos draudėjai. Šie dokumentai patvirtina, kad gydymo išlaidas Lietuvoje padengs tos ES šalies kompetentinga įstaiga, t.y. ta valstybė, kurioje mokami mokesčiai. Neturint šių dokumentų, už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje reikės mokėti toje gydymo įstaigoje, į kurią planuojama kreiptis dėl tokių paslaugų gavimo.
Kokiu mastu bus teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos?
Paprastai gydytis pageidaujama gyvenamojoje šalyje. Būtent todėl sveikatos priežiūros paslaugų užsienyje paklausa tesudaro maždaug 1 proc. visų viešojo sektoriaus išlaidų sveikatos priežiūrai (kurios šiuo metu sudaro apie 10 mlrd. EUR). Į šį skaičių įtrauktos ir užsienyje suteiktos, tačiau iš anksto neplanuotos sveikatos priežiūros paslaugos (kaip antai skubi medicinos pagalba turistams). Tai reiškia, kad šiuo metu planuojamųpaslaugų (pvz., klubo, kelio ar kataraktos operacijos) į užsienį vyksta mažiau pacientų ir išlaidos joms yra daug mažesnės nei minėtas 1 proc.
Ar bus toliau taikomi galiojantys šios srities teisės aktai, pavyzdžiui, socialinės apsaugos reglamentai?
Piliečiams, kuriems svečiuojantis užsienyje prireiks medicinos pagalbos (įskaitant skubią), toliau bus taikomi galiojantys reglamentai bei Europos sveikatos draudimo kortelė ir bus suteikta reikalinga pagalba.
Pagal reglamentą, suplanavęs gydymą, pacientas gali prašyti išankstinio leidimo. Prašymo suteikti leidimą negalima atmesti, jei gyvenamojoje šalyje reikiamo gydymo per medicininiu požiūriu pagrįstą laiką suteikti neįmanoma.
Svarbu pažymėti, kad reglamentai taikomi ne visiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams. Jie, pvz., netaikomi kai kuriems privatiems paslaugų teikėjams.
Kuo šis teisės aktas bus dar naudingas?
Ši direktyva neturės poveikio galiojančiuose socialinės apsaugos reglamentuose jau nustatytoms ir ES sutarties straipsnyje dėl laisvo asmenų judėjimo įtvirtintoms piliečių teisėms. Tačiau joje apibrėžiamos laisvo paslaugų judėjimo principu pagrįstos ir įvairiuose Europos Teisingumo Teismo sprendimuose išvardytos pacientų teisės. Vienas iš pagrindinių naujosios direktyvos laimėjimų stacionariosios sveikatos priežiūros srityje yra tai, kad bus užtikrinama pacientų teisė pasirinkti paslaugų teikėją.
Kiti naujojo teisės akto privalumai
• Daugiau pasirinkimo galimybių: direktyva taikoma visiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ES.
• Mažiau biurokratinių kliūčių pacientams: pagal direktyvą išankstinis leidimas turėtų būti ne taisyklė, o išimtis.
• Pacientų informavimas: pacientams nacionaliniai informacijos centrai, kurie bus įsteigti visose valstybėse narėse, suteiks visą sprendimui priimti būtiną informaciją, pvz., apie sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir saugą. Be to, direktyvoje nustatomos naujos priemonės, padėsiančios visiems pacientams pasinaudoti abiejuose teisės aktuose nustatytomis teisėmis.
• Procedūrinės garantijos: visi pacientai turi teisę sulaukti tinkamai motyvuoto sprendimo ir jį apskųsti, įtarę, kad jų teisės galėjo būti pažeistos. Visi pacientai turi teisę pateikti skundą ir siekti žalos atlyginimo (o visoms sveikatos priežiūros paslaugoms turi būti taikomas atsakomybės draudimas arba panaši garantija). Pacientai taip pat turi teisę gauti savo medicinos dokumentų kopijas.
Kada reikalingas išankstinis nacionalinės institucijos leidimas?
Reikalavimą dėl išankstinio leidimo vykti gydytis į kitą valstybę narę nacionalinės institucijos gali nustatyti trimis atvejais:
1) kai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, dėl kurių ligonis ligoninėj praleidžia bent vieną naktį,
2) kai teikiamos specializuotos ir brangios sveikatos priežiūros paslaugos,
3) kai yra svarbių, ypatingų priežasčių, susijusių su konkretaus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kokybe ar sauga.
Šiais trimis atvejais pacientams gali prireikti kreiptis į nacionalinę sveikatos instituciją, atsakingą už išlaidų kompensavimą, ir prašyti išankstinio leidimo. Valstybės narės turi viešai paskelbti, kokioms paslaugoms būtinas toks leidimas, o sąrašas pacientams turi būti pateiktas nacionaliniame informacijos centre.
Ar prašymas gali būti atmestas?
Nacionalinės sveikatos institucijos gali atmesti prašymą, jei atitinkamos paslaugos ar jų teikėjas pacientui gali kelti tam tikrų pavojų. Prašymą galima atmesti ir tada, kai sveikatos priežiūros paslaugos gyvenamojoje šalyje gali būti suteiktos per medicininiu požiūriu pagrįstą laiką. Tačiau toks valstybių narių sprendimas turės būti motyvuojamas, įvertinant su kiekvienu atskiru atveju susijusias „medicininiu požiūriu pagrįstas“ aplinkybes.
Ką daryti, jei prašymas atmetamas?
Pacientai turi teisę prašyti persvarstyti bet kokį jiems skirtą administracinį sprendimą, susijusį su sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje valstybėje narėje.
Kokia dalis gydantis užsienyje patirtų išlaidų bus kompensuota?
Kompensuojama tokia pati išlaidų dalis, kokia būtų kompensuota už tokio pobūdžio paslaugas, gautas gyvenamojoje šalyje. Valstybės narės, kurių įstaigose teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos yra nemokamos, privalės informuoti pacientus apie kompensavimo normas. Jei sveikatos priežiūros paslaugos užsienyje yra pigesnės nei gyvenamojoje šalyje, kompensacija turi atitikti realią gydymo vertę.
Jei reikiamos paslaugos mano šalyje neteikiamos, ar galima jas užsisakyti užsienyje?
Taip, bet už sveikatos priežiūros paslaugas pacientui bus kompensuota tik tuo atveju, jeigu jos patenka į kompensuojamųjų vaistų ir pagalbos priemonių sąrašą ir pagal gyvenamosios šalies teisės aktus arba taisykles jis turi teisę jomis naudotis.
Nacionaliniai informacijos centrai patars, kaip patikrinti, ar atitinkama paslauga įtraukta į kompensuojamųjų vaistų ir pagalbos priemonių sąrašą.
Ar už sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje reikia susimokėti pačiam?
Taip, paprastai pacientas už jas pats susimoka, o nacionalinės institucijos išlaidas kuo skubiau kompensuoja. Įstatyme taip pat numatyta galimybė valstybėms narėms iš anksto raštu patvirtinti kompensuojamąją sumą.
Valstybės narės taip pat turi galimybę už sveikatos priežiūros paslaugas sumokėti tiesiogiai, o ne kompensuoti pacientams.
Ką daryti, jei gydantis užsienyje patiriama žalos?
Tos šalies informacijos centras galės paaiškinti paciento teises ir suteikti informacijos apie tvarką, taikomą šalyje, kurioje gydomasi.
Gyvenamoji šalis turi užtikrinti, kad tolesnis gydymas būtų tokios pačios kokybės, kaip ir tuo atveju, jeigu pacientas būtų buvęs gydomas šioje šalyje
Ar gyvenamojoje šalyje gautas receptas pripažįstamas kitoje ES valstybėje narėje?
Kitoje ES valstybėje narėje išduotas receptas turėtų būti pripažįstamas paciento gyvenamojoje šalyje ir atvirkščiai. Taip užtikrinama, kad kitoje ES šalyje pradėtas gydymas būtų tinkamai tęsiamas pacientui grįžus namo. Pacientai gali įsigyti receptinių vaistų bet kurioje šalyje, jei joje duotas leidimas jais prekiauti ir jais yra prekiaujama.
Šie principai nėra nauji, tačiau praktiškai pasitaiko receptų pripažinimo sunkumų. Nors problemos išspręsti pernakt nepavyks, direktyvos nuostatos turėtų iš esmės padėti vaistininkams suprasti kitoje valstybėje narėje išduotus receptus ir juos priimti.
Kuo naudingas sveikatos technologijų vertinimo tinklas arba e. sveikata?
Sveikatos technologijų vertinimo tinklas padeda sprendimų priėmėjams priimti tinkamus sprendimus dėl sveikatos priežiūros srities investicijų ir išlaidų. ES šalys iš aktyvesnio šios srities bendradarbiavimo galėtų gauti didelės naudos, kadangi šiuo metu kiekviena šalis tokius vertinimus atlieka savarankiškai.
Be to, e. sveikata gali būti itin naudinga sveikatos sistemoms. Oficialus ir nuolatinis valstybių narių bendradarbiavimas bus naudingas sprendimų priėmimo ir veiksmų suderinamumo požiūriu.
Šie tinklai tiesiogiai naudingi nacionalinėms sveikatos sistemos, o netiesiogiai – pacientams.